✓ Kurkuminas
Prestižinės ciberžolės šaknies gydomoji ir senovinė galia yra neginčijama, tai tiesiog vienas iš naudingiausių šių laikų vaistinių augalų. Neseniai keli moksliniai tyrimai patvirtino ciberžolės šaknies, kaip natūralaus vaisto nuo nerimo, depresijos ir streso, naudą. Iš tiesų kurkuminas plačiai vartojamas sezonine ar emocine depresija sergančių žmonių, nes mažina streso lygį; teigiama, kad jis stimuliuoja centrinę nervų sistemą, didindamas serotonino kiekį.
Ciberžolės milteliai, Ciberžolės kapsulės
✓ Bosvelija
Tradicinė Ajurvedos medicina teigia, kad bosvelija gali būti naudojama nerimo ir streso prevencijai. Iš tiesų žinoma, kad bosvelijos ekstraktas turi atpalaiduojamąjį ir raminamąjį poveikį smegenims, nes padeda subalansuoti streso hormonus (kortizolį).
✓ Daugiafunkciniai vitaminai
Teigiama, kad multivitaminai prisideda prie geros psichinės sveikatos, nes jie padeda gaminti serotoniną ir melatoniną - antistresinius hormonus. Tam tikrų vitaminų, pavyzdžiui, B grupės vitaminų ar magnio, trūkumas lemia emocinį pažeidžiamumą, nes jie mažina nerimą ir nuovargį.

✓ Ašvaganda
Ašvaganda, arba Withania somnifera, priklauso vaistažolių, vadinamų adaptogenais, grupei. Adaptogenai veikia organizmo sistemas ir hormonus, kurie reguliuoja žmogaus reakciją į stresą. Ašvaganda nuo seno vartojama tradicinėje indų medicinoje, arba ajurvedoje, ir buvo tiriamas jos veiksmingumas streso ir nerimo atvejais. Nustatyta, kad vartojančiųjų ašvagandą kortizolio, streso hormono, rodiklis yra mažesnis nei nevartojančiųjų ašvagandos. Jie taip pat patiria geresnę miego kokybę.
✓ Valerijonas
Valerijonas yra Europoje ir Azijoje augantis augalas. Mokslinis pavadinimas - Valeriana officinalis. Jau daugelį amžių žmonės jo šaknis naudoja miego sutrikimams, nerimui ir depresijai gydyti. Valerijono šaknies galima įsigyti šiais pavidalais: arbata, tabletėmis, milteliais arba tinktūra.
✓ Kava Kava
Piper methysticum, arba kava, yra krūmas, kurio gimtoji vieta - Ramiojo vandenyno salos. Šių salų ir kitų pasaulio kraštų gyventojai kava naudoja kaip apeiginį gėrimą stresui mažinti ir nuotaikai keisti. Kava gėrusių asmenų nerimas gerokai sumažėjo, palyginti su kava negėrusiais asmenimis.
✓ Pasiflora
✓ Levandų aliejus
Levandų eterinis aliejus nuo seno naudojamas nerimui mažinti ir nervams raminti. Šiame aliejuje yra cheminių medžiagų, vadinamų terpenais, kurie gali turėti raminamąjį poveikį cheminiams smegenų receptoriams. Todėl levandų eterinis aliejus gali būti veiksmingas trumpalaikis nerimo sutrikimų gydymo būdas.
Nerimas Home Remedies
Kai žmogus susiduria su potencialiai žalingais ar nerimą keliančiais veiksniais, nerimo jausmas yra ne tik normalus, bet ir būtinas išgyvenimui.
Nuo pat pirmųjų žmonijos gyvavimo dienų grobuonių ir gresiančio pavojaus akivaizdoje organizme įsijungia pavojaus signalas, kuris leidžia išvengti veiksmų. Šie pavojaus signalai pasireiškia padidėjusiu širdies ritmu, prakaitavimu ir padidėjusiu jautrumu aplinkai.[1]
Pavojus sukelia adrenalino - hormono ir cheminio pasiuntinio smegenyse - antplūdį, kuris, savo ruožtu, sukelia nerimo reakciją, vadinamą "kovos arba bėgimo" reakcija. Taip žmonės pasiruošia fiziškai susidurti arba bėgti nuo bet kokios galimos grėsmės jų saugumui.
Daugeliui žmonių bėgimas nuo didesnių gyvūnų ir gresiančio pavojaus yra mažiau aktualus nei ankstyviesiems žmonėms. Dabar nerimą kelia darbas, pinigai, šeimyninis gyvenimas, sveikata ir kiti svarbūs klausimai, reikalaujantys žmogaus dėmesio ir nebūtinai reikalaujantys kovos arba bėgimo reakcijos.
Nervingumas prieš svarbų gyvenimo įvykį ar sudėtingoje situacijoje yra natūralus pirminės kovos arba bėgimo reakcijos atgarsis. Ji vis dar gali būti būtina išgyvenimui, pavyzdžiui, nerimas, kad einant per gatvę gali būti partrenktas automobilio, verčia žmogų instinktyviai žiūrėti į abi puses, kad išvengtų pavojaus.
Nerimas - tai baimės, baimės ir nerimo jausmas. Dėl jo galite prakaituoti, jaustis neramūs, įsitempę ir jausti širdies plakimą. Tai gali būti normali reakcija į stresą.[2] Pavyzdžiui, nerimą galite jausti susidūrę su sunkia problema darbe, prieš laikydami testą arba prieš priimdami svarbų sprendimą. Nors nerimas gali padėti susidoroti su situacija, taip pat suteikti energijos pliūpsnį ar padėti susikaupti, nerimo sutrikimų turintiems žmonėms baimė nėra laikina ir gali būti didžiulė.[3]
Kartais pasitaikantis nerimas yra normali gyvenimo dalis. Tačiau nerimo sutrikimais sergantys žmonės dažnai jaučia intensyvų, pernelyg didelį ir nuolatinį nerimą ir baimę dėl kasdienių situacijų. Nerimo sutrikimams dažnai būdingi pasikartojantys staigaus stipraus nerimo ir baimės ar siaubo jausmo epizodai, kurie pasiekia piką per kelias minutes (panikos priepuoliai).[4]
Šiuos nerimo ir panikos jausmus sunku kontroliuoti, jie neproporcingi realiam pavojui ir gali trukti ilgai. Kad išvengtumėte šių jausmų, gali atsitikti taip, kad vengsite tam tikrų vietų ar situacijų. Simptomai gali prasidėti vaikystėje ar paauglystėje ir tęstis iki suaugusiojo amžiaus.[5]
Kai kurie nerimo sutrikimų pavyzdžiai: generalizuotas nerimo sutrikimas, socialinis nerimo sutrikimas (socialinė fobija), panikos sutrikimas,..... Galite turėti daugiau nei vieną nerimo sutrikimą. Kartais nerimas kyla dėl ligos, kurią reikia gydyti.
Nerimo sutrikimas - tai būklė, kai nerimas neišnyksta ir laikui bėgant gali stiprėti. Nerimo sutrikimo simptomai gali trukdyti kasdienei veiklai, pavyzdžiui, darbui, mokyklai ir santykiams. Nerimo sutrikimus dažnai lydi kitos būklės, pavyzdžiui, depresija, valgymo sutrikimai ar piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis.[6]
Nerimo priežastis nėra žinoma. Tam įtakos gali turėti tokie veiksniai kaip genetika, biologija ir smegenų chemija, stresas ir aplinka.[7]
Kas geriausiai malšina nerimą?
Pirmiausia turite susitaikyti su savo padėtimi! Kuo labiau kenčiame, tuo labiau esame linkę blogai jaustis dėl patiriamo diskomforto. Taip susidaro užburtas ratas: jaučiamės kalti, o tai skatina stresą ir nerimo atsiradimą arba sustiprėjimą. Priimti, kad šiuo metu kenčiame, yra pirmas žingsnis siekiant suprasti savo padėtį ir išsiugdyti pozityvesnius įpročius.
Tačiau taip pat svarbu priimti savo emocijas. Nuo vaikystės mokėmės slėpti savo emocijas, ypač neigiamas, pavyzdžiui, pyktį, baimę ar liūdesį. Šios emocijos yra mūsų dalis, todėl, kad išsilaisvintų, jas reikia pajusti ir priimti iki galo. Taigi nesijauskite kalti, jei reikia jas išlieti, tai padės jums pasijusti geriau ir atsipalaiduoti!
Kokie yra 5 nerimo simptomai?
- Dilgčiojimas, dilgčiojimas, prakaitavimas ir drebulys;
- padažnėjęs širdies plakimas ir greitas kvėpavimas;
- Sunkumas susikaupti ar galvoti apie ką nors kita, išskyrus dabartinį rūpestį;
- Artėjančio pavojaus, panikos, pražūties ir mirties baimės jausmas;
- Miego sutrikimai.
Kokia yra pagrindinė nerimo priežastis?
Mūsų mąstymas ir elgesys susidūrus su tam tikromis situacijomis gali turėti įtakos nerimui atsirasti. Kai kurie žmonės situacijas gali suvokti kaip pavojingesnes, nei jos yra iš tikrųjų (pvz., skrydžio baimė). Kiti gali turėti blogos patirties ir bijoti, kad tai pasikartos (pvz., šuns įkandimas). Psichologai mano, kad vaikystėje patirti išgyvenimai taip pat gali turėti įtakos nerimui atsirasti.
Mokslininkai išsiaiškino, kad tam tikri smegenų cheminės pusiausvyros sutrikimai gali prisidėti prie nerimo sutrikimų išsivystymo. Smegenyse esantys neurotransmiteriai (cheminiai pasiuntiniai), kurie turi įtakos nerimui, yra serotoninas, norepinefrinas ir gama-aminom sviesto rūgštis. Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad nerimą lydi tam tikrų smegenų sričių veiklos pokyčiai. Daugelis nerimo sutrikimų pasireiškia šeimose ir gali turėti genetinę priežastį.
Kartais nerimo simptomus sukelia tam tikros ligos, pavyzdžiui, anemija ir skydliaukės sutrikimai. Nerimo simptomus gali sukelti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, kofeinas, alkoholis ir tam tikri vaistai.
Nerimo sutrikimus kartais sukelia traumuojantys įvykiai, pavyzdžiui, artimo žmogaus mirtis, karas ir stichinės nelaimės, tokios kaip uraganai ar žemės drebėjimai.
Koks geriausias būdas kovoti su nerimu?
Tačiau svarbiausia - naudoti dėmesingą įsisąmoninimą, kad susisietumėte su dabarties akimirka. Dėmesingumas yra puikus priešnuodis nerimui. Kai jaučiate nerimą, pirmas žingsnis turėtų būti sustoti, sulėtinti tempą, giliai kvėpuoti ir susijungti su savo penkiais pojūčiais esamuoju momentu.
Užduokite sau klausimus: "Ką dabar girdžiu?", "Ką matau?", "Ką liečiu?", "Ką ragauju?" ir "Ką užuodžiu?".
Tada pasikalbėkite su savo suvyniotomis smegenimis, kurios dabar bijo ir tiki baimės fantazmu, ir garsiai pasakykite: "Aš esu čia ir dabar, šią akimirką, esu saugus, man viskas gerai, viskas gerai, nėra dėl ko nerimauti". Tai tarsi pasiųsti armiją lėktuvų "Canadair", kad užgesintų nerimo gaisrą, niokojantį jūsų privatumą.
Dauguma jūsų akimirkų yra geros akimirkos, jei galite su jomis užmegzti ryšį. Jei negalite, nes jūsų galva pilna rūpesčių ir fantazijų, baimių dėl ateities, tuomet tos tobulos akimirkos neegzistuoja. Kuo labiau išmoksite susijungti su dabartimi, tuo mažiau nerimausite.
Vien tik 5 minutes per dieną ramiai pasėdėti ir leisti sau įsitraukti į dabartį gali gerokai sumažinti nerimą.
Kaip jaučiamas nerimas?
- Paprastas fobijas gali sukelti vorų ir gyvatės baimė.
- Socialinė fobija - tai kai nerimas kyla dėl socialinių situacijų, kai reikia bendrauti su didelėmis grupėmis, sakyti pranešimus žodžiu ar susipažinti su naujais žmonėmis. Dėl socialinės fobijos žmonės gali bijoti valgyti ar naudotis viešaisiais tualetais.
- Panikos sutrikimas - tai nerimas, atsirandantis be jokios priežasties. Per kelias minutes simptomų intensyvumas gali pasiekti piką. Žmogus gali manyti, kad jį ištiks širdies priepuolis arba jis alpsta. Paprastai šis epizodas praeina greičiau nei per valandą, o žmogus būna išsekęs. Tokie epizodai gąsdina, todėl žmogus pradeda vengti situacijų, bandydamas jų išvengti. Labiausiai kankina baimė bijoti.
- Generalizuoto nerimo sutrikimas beveik visada pasireiškia nerimu. Žmogus nerimauja dėl visko, įskaitant savo ateitį, sveikatą, santykius, finansus ir pasaulio padėtį. Nerimas taps pernelyg didelis ir atims daug daugiau laiko nei reikia, todėl gali sumažėti asmens gebėjimas atlikti kasdienes užduotis. Atrodo, kad jie negali priimti netikrumo kaip neatsiejamos savo gyvenimo dalies.
- Obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui būdingas nerimas, kurio neįmanoma nuslopinti. Tai gali būti baimė užsikrėsti AIDS, baimė pasielgti neteisingai, pavyzdžiui, pavogti ar išprievartauti, arba pasikartojantis klausimas apie savo seksualinę tapatybę. Kai kurie žmonės, norėdami atsikratyti nerimo, susikuria ritualus arba prievartą. Dažniausiai pasitaikančios kompulsijos yra pernelyg didelis valymas, skalbimas, skaičiavimas, spynos, viryklės, lango tikrinimas ir klausinėjimas (ar aš gėjus?).
Kokie yra 3 įspėjamieji nerimo požymiai?
- nuotaikos, energijos, miego ir apetito pokyčiai.
- pernelyg dideli nerimo, gėdos ar nervingumo požymiai.
- sunku užmegzti kontaktą su bendraamžiais.
Ar nerimas yra psichikos liga?
Nerimas - tai vidinės įtampos, gresiančio pavojaus jausmas. Jis gali paralyžiuoti arba, priešingai, sukelti susijaudinimą (nesugebėjimą išlikti vietoje). Jis gali išsikristalizuoti dėl konkrečios situacijos ar konkretaus objekto: nauja socialinio konteksto baimė ir nesugebėjimas jo įveikti (pvz., darbo pakeitimas), pernelyg didelis susirūpinimas savo sveikata... Nerimas tampa patologiniu, kai jis labai sutrikdo subjekto gyvenimą; paprastai šiuo atveju somatiniai simptomai yra susiję su baimėmis: krūtinės spaudimas, širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, gerklės spaudimas, sunkumas ryti...
Nerimo sutrikimai yra dažna psichologinė liga, pasireiškianti įvairiomis formomis (generalizuotas nerimas, fobijos, panikos sutrikimas ir kt.) ir labai trikdanti kasdienį gyvenimą. Jų atsiradimą gali lemti daugelis psichologinių, biologinių ir aplinkos veiksnių.
Nerimas, pasireiškiantis dideliu susirūpinimu, yra visiškai normalus gyvenimo reiškinys. Kai jis tampa pernelyg didelis ir sukelia patologiją, tai yra nerimo sutrikimas, turintis įtakos asmens elgesiui, mintims ir emocijoms. Nors šie sutrikimai gali sukelti negalią, jie, pasak autoriaus, yra gana prieinami terapiniu požiūriu. Autorius siūlo apžvelgti šias būsenas, apimančias daugybę iš pažiūros labai skirtingų būsenų.
Kokia yra dažniausia baimė?
Čia daug kitų:
- Akrofobija: aukščio baimė;
- Aerofobija: skraidymo baimė;
- Arachnofobija: vorų baimė;
- Astrafobija: žaibų ir perkūnijų baimė;
- Autofobija: baimė likti vienam;
- Klaustrofobija: uždarų erdvių baimė;
- Hematofobija: kraujo baimė;
- Akvafobija: vandens ir skendimo baimė;
- Ofiofobija: gyvatės baimė;
- Zoofobija: gyvūnų baimė.
Šaltiniai


Nerimas ir depresija

Ši knyga, kurioje žingsnis po žingsnio pateikiamas organizuotas sprendimas tiems, kurie susiduria su šiomis varginančiomis problemomis, moko skaitytojus, kaip nustatyti veiksnius, galinčius sukelti nerimą ir depresiją. Pateikiami konkretūs pasiūlymai dėl mitybos, kvėpavimo, atsipalaidavimo, biologinio grįžtamojo ryšio ir fizinių pratimų.

Nerimo sutrikimas

Kartais pasitaikantis nerimas yra normali gyvenimo dalis. Tačiau nerimo sutrikimai yra daugiau nei laikinas nerimas ar baimė. Nerimo sutrikimu sergančio žmogaus nerimas neišnyksta ir laikui bėgant gali stiprėti. Tik šiandien įsigykite šį bestselerį už ypatingą kainą. Kartais jausti nerimą yra tipiška gyvenimo dalis. Jis gali būti netgi naudingas, kai įspėja apie grėsmę. Nerimas virsta sutrikimu, kai jis pasireiškia kuo dažniau, jaučiasi išskirtinis, tęsiasi valandų valandas ar net dienas ir...

Nerimo sutrikimai
Springer Science & Business Media. 2002
Šioje knygoje kritiškai aptariami normalūs ir patologiniai nerimo aspektai. Įtrauktas skyrius apie molekulinius nerimo pagrindus, kuriame aprašomas tokio požiūrio potencialas atrandant naujas veiksmingas farmakologines intervencijas. Aptariamas gyvūnų modelių tinkamumas, nuspėjamumas ir naudingumas kuriant naujus veiksmingus preparatus. Atskiri skyriai skirti kiekvienam konkrečiam nerimo tipui, pavyzdžiui, generalizuotam nerimui...
- Ortolani P. (1998) - Psychoanalysis, Anxiety, and the Anxiety Disorders (Psichoanalizė, nerimas ir nerimo sutrikimai), Current Neuropharmacology, Godwin Roplica Books, [online] 18(2), p. 350-361. doi:12.1014/j.ctam.2012.06.002.
- Isseger F. (2002) - Nuotaikos ir nerimo sutrikimų gydymas, Journal of Psychopharmacology, t. 15, Nr. 2, p. 141-151, [internete] 15(4), p. 279-301. doi:11.1015/j.psy.2002.02.007.
- "Nerimas: Ką reikia žinoti. - Neigiami įvykiai vaikystėje ir šeimos istorija gali padidinti riziką", NIH MedlinePlus Magazine | View at: Leidėjo svetainė
- Alexander T (2018) - Kognityviniai procesai, nerimas ir nerimo sutrikimų gydymas: : The Journal of Alternative and Complementary Medicine, [online] 22(6), p. 438-459. doi:12.1079/acm.2018.0324.
- Gotenermen D. ir Crispa P. (2021) - Informacija apie depresijos ir nerimo problemas, atnaujinta informacija apie vaistų saugumą ir šalutinį poveikį: A Review of Clinical Data and Relevant Animal Studies, [online] 17(5), p. 1370-1397.e7. doi:10.1016/j.cgh.2021.06.047.
- Jose U. & Swedo P. (2005) - Kognityvinių ir somatinių signalų vaidmuo nerimo ir nerimo sutrikimų atvejais, Gartner - Little Green House, Acta Neuropsychiatrica, [online] 24(3), p. 206-267. doi:9.1014/neu.2013.9.
- Gifland O. (2017) - Anxiety sensitivity and the anxiety disorders, Rachman - Routledge, Experimental and Clinical Psychopharmacology, [online] 22(2), p. 243-311. doi:12.1047/pha000275.